|
loading...
Senovės Romoje moterys buvo gerbiamos. Greta jų nebuvo galima nei keiktis, nei ginčytis. Namuose jos buvo lygios su vyrais, turėdavo vienodas teises. Jos galėjo sėdėti už vieno stalo su vyrais, lankytis viešuose pobūviuose.
Kalbant apie seksualinį pasitenkinimą, moteris irgi niekuo nenusileisdavo savo vyrui. Buvo manoma, jei šeimos sergėtoja nejaus malonumo nuo intymaus artumo, ji negalės pagimdyti sveikų vaikų. Naujos eros pradžioje Romoje prasidėjo emancipacijos laikai. Tuo laikotarpiu Šventoji Romos imperija buvo įsivėlusi į gausybę žiaurių karų, kurių metu daug vyrų žuvo. Moterys, paveldėjusios savo vyrų turtą, su pinigais ir valdžia įgydavo pasirinkimo laisvę , tuo pačiu ir seksualinio pasirinkimo. Moterys galėjo turėti gausybę meilužių vyrų ir moterų iš savo vergų, taip pat dalyvaudavo didžiausiose orgijose, kurias rengdavo specialios užeigos.
Prostitucija Senovės Romoje
Prostitucija senovės Romoje buvo įprasta. Moterys parsiduodavo visur : jos stovėdavo šventyklų pasieniuose, prie Koliziejus vartų, turguje ir net kapinėse. Seksas su prostitute buvo laikomas visiškai normaliu dalyku ir niekada nesukeldavo rezonanso. Romos prostitutės buvo suskirstytos į kastas: pigias, parsiduodančias greitam seksui gatvėje ; elitą, globojamą pirčių ir baseinų savininkų ; vadinamų kepėjomis, nes jos iš tešlos kepdavo produktus, panašius į vyriškus lyties organus ; ir mergaites, kurios buvo tik 6 - 10 metų amžiaus - Nani.
Tarp meilės deivių buvo didelis mirtingumas, todėl nuolat reikėdavo papildyti jų kontingentą. Dažniausiai siųsdavo svetimšales belaisves, kurias supirkinėdavo Romos suteneriai. Taip pat buvo gausybė „klajoklių fermų“, kur iš mažens jau ruošdavo verges prostitucijai.
Senovės Romoje prostitucija buvo oficialiai įteisinta. Suteneriai nemokamai galėjo naudotis savo globotine net prieš jos valią, nors tokių atvejų beveik nepasitaikydavo. Buvo paplitusi ir vaikų bei vyrų prostitucija.
Privilegijuotosiomis prostitutėmis buvo laikomos kurtizanės. Jos reklamuodavo save dėvėdamos atviras basutes ant aukštos platformos, tuo tarpu padorios ponios turėjo dėvėti uždaras basutes/ sandalus. Jau tais laikais buvo laikoma, kad moterų kojos, apautos aukštakulne avalyne, atrodo labai patraukliai : žingsniai mažyčiai, klubai svyruodavo tai į vieną, tai į kitą pusę, darydamos meilės deivių figūrą grakščia ir gundančia. Kurtizanių meilužiai buvo kilmingi vyrai, generolai ir aristokratai. Jos rūpinosi savo išvaizda, dėvėjo geriausiais parėdais ir papuošalais. Sulaukusios 30 metų prostitutės budavo išleidžiamos į "pensiją" ir dažniausiai jos tapdavo alkoholikėmis, jei pavykdavo sutaupyti "senatvei".
Vyrų prostitucija
Norėdami pasismaginti su jaunuoliu, senovės Romoje vyrai turėdavo eiti į pirtį (terminą). Vergai įtrindavo ponų odą aromatiniais aliejais, po to teriminų šeimininkai siūlydavo lankytojams pasinaudoti ir sekso paslaugomis. Jei klientas sutikdavo, išvesdavo jaunuolius, iš kurių jie galėjo išsirinkti tą, su kuriuo norėdavo praleisti laiką. Labiausiai pageidaujami jaunuoliai už savo paslaugas gaudavo šiek tiek pinigų ir globą. Visi viešnamiai ir termos senovės Romoje dirbo nuo ketvirtos valandos vakaro, nes iki to laiko, dirbantys čia jauni vyrai ir moterys, turėdavo stropiai mokytis ir lavintis .
Gašlumas Romoje liejosi per kraštus. Nieko nereiškė turėti žmoną ar vyrą. Viską valdė malonumų troškulys. Pavyzdžiui, minjetas buvo pati pigiausia sekso paslauga. Prostitutės laisvai darydavo tą tiesiog gatvėjje, nesigėdydamos praeivių. Žinomi atvejai, kai vergus ar skolininkus priversdavo teikti oralinį seksą. Padoriems vyrams ir moterims tai buvo gėdingas veiksmas. Jei ką nors susekdavo tą darant, galėjo tokio šalintis arba nekviesti už stalo.
Seksualinės paleistuvystės baigėsi tada , kai 4-ame m.a. dešimtmetyje ėmė rastis krikščionybės užuomazgos, kur visai kitaip buvo suprantami santykiai tarp vyro ir moters. Paleistuvystė tapo baudžiama, o nusidėjėliai ar tie, kuriuos užtikdavo santykiaujant su tos pačios lyties asmenimis, pažemindavo arba nuplakdavo diržais.
Kalbant apie seksualinį pasitenkinimą, moteris irgi niekuo nenusileisdavo savo vyrui. Buvo manoma, jei šeimos sergėtoja nejaus malonumo nuo intymaus artumo, ji negalės pagimdyti sveikų vaikų. Naujos eros pradžioje Romoje prasidėjo emancipacijos laikai. Tuo laikotarpiu Šventoji Romos imperija buvo įsivėlusi į gausybę žiaurių karų, kurių metu daug vyrų žuvo. Moterys, paveldėjusios savo vyrų turtą, su pinigais ir valdžia įgydavo pasirinkimo laisvę , tuo pačiu ir seksualinio pasirinkimo. Moterys galėjo turėti gausybę meilužių vyrų ir moterų iš savo vergų, taip pat dalyvaudavo didžiausiose orgijose, kurias rengdavo specialios užeigos.
Prostitucija Senovės Romoje
Prostitucija senovės Romoje buvo įprasta. Moterys parsiduodavo visur : jos stovėdavo šventyklų pasieniuose, prie Koliziejus vartų, turguje ir net kapinėse. Seksas su prostitute buvo laikomas visiškai normaliu dalyku ir niekada nesukeldavo rezonanso. Romos prostitutės buvo suskirstytos į kastas: pigias, parsiduodančias greitam seksui gatvėje ; elitą, globojamą pirčių ir baseinų savininkų ; vadinamų kepėjomis, nes jos iš tešlos kepdavo produktus, panašius į vyriškus lyties organus ; ir mergaites, kurios buvo tik 6 - 10 metų amžiaus - Nani.
Tarp meilės deivių buvo didelis mirtingumas, todėl nuolat reikėdavo papildyti jų kontingentą. Dažniausiai siųsdavo svetimšales belaisves, kurias supirkinėdavo Romos suteneriai. Taip pat buvo gausybė „klajoklių fermų“, kur iš mažens jau ruošdavo verges prostitucijai.
Senovės Romoje prostitucija buvo oficialiai įteisinta. Suteneriai nemokamai galėjo naudotis savo globotine net prieš jos valią, nors tokių atvejų beveik nepasitaikydavo. Buvo paplitusi ir vaikų bei vyrų prostitucija.
Privilegijuotosiomis prostitutėmis buvo laikomos kurtizanės. Jos reklamuodavo save dėvėdamos atviras basutes ant aukštos platformos, tuo tarpu padorios ponios turėjo dėvėti uždaras basutes/ sandalus. Jau tais laikais buvo laikoma, kad moterų kojos, apautos aukštakulne avalyne, atrodo labai patraukliai : žingsniai mažyčiai, klubai svyruodavo tai į vieną, tai į kitą pusę, darydamos meilės deivių figūrą grakščia ir gundančia. Kurtizanių meilužiai buvo kilmingi vyrai, generolai ir aristokratai. Jos rūpinosi savo išvaizda, dėvėjo geriausiais parėdais ir papuošalais. Sulaukusios 30 metų prostitutės budavo išleidžiamos į "pensiją" ir dažniausiai jos tapdavo alkoholikėmis, jei pavykdavo sutaupyti "senatvei".
Vyrų prostitucija
Norėdami pasismaginti su jaunuoliu, senovės Romoje vyrai turėdavo eiti į pirtį (terminą). Vergai įtrindavo ponų odą aromatiniais aliejais, po to teriminų šeimininkai siūlydavo lankytojams pasinaudoti ir sekso paslaugomis. Jei klientas sutikdavo, išvesdavo jaunuolius, iš kurių jie galėjo išsirinkti tą, su kuriuo norėdavo praleisti laiką. Labiausiai pageidaujami jaunuoliai už savo paslaugas gaudavo šiek tiek pinigų ir globą. Visi viešnamiai ir termos senovės Romoje dirbo nuo ketvirtos valandos vakaro, nes iki to laiko, dirbantys čia jauni vyrai ir moterys, turėdavo stropiai mokytis ir lavintis .
Gašlumas Romoje liejosi per kraštus. Nieko nereiškė turėti žmoną ar vyrą. Viską valdė malonumų troškulys. Pavyzdžiui, minjetas buvo pati pigiausia sekso paslauga. Prostitutės laisvai darydavo tą tiesiog gatvėjje, nesigėdydamos praeivių. Žinomi atvejai, kai vergus ar skolininkus priversdavo teikti oralinį seksą. Padoriems vyrams ir moterims tai buvo gėdingas veiksmas. Jei ką nors susekdavo tą darant, galėjo tokio šalintis arba nekviesti už stalo.
Seksualinės paleistuvystės baigėsi tada , kai 4-ame m.a. dešimtmetyje ėmė rastis krikščionybės užuomazgos, kur visai kitaip buvo suprantami santykiai tarp vyro ir moters. Paleistuvystė tapo baudžiama, o nusidėjėliai ar tie, kuriuos užtikdavo santykiaujant su tos pačios lyties asmenimis, pažemindavo arba nuplakdavo diržais.
Balsavimas
Žiūrėta: 3378 | Balsų: 5 | Vidurkis: